pamatyti

pamatýti 1. tr. N, M pastebėti: Petrukas, užmetęs akį, viską pamatė Žem. Naktis buvo šviesi – pati pilnatis. Ant tako adatą galėjai pamatyt LTR(Dkk). Rašytojui pamatyti nepakanka; reikia pajusti, pergyventi, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Bepamatė mergą, ir išsižiojo Šts. Kai pamãtė kraują savo akim, ir nuvirto į žemę, nuslabo Šln. Regėdami regėsit, o nepamatysit BtMt13,14. Ana kaip pamãto kokį daiktą, tuo užsigeidžia J. Ana labai neščyra: ką akys pamatė, tą rankos paėmė Ktk. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, – aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių StnD20. ^ Kad pamatysi nuogą, apvilk jį DP109. Negraudok, da šią savaitę kaminus pamatýsi (grįši namo) Ob. Ant kito šiaudą pamato, ant savęs – nė rąsto Pkn. Eina, kap giltinę pamatęs (išsigandęs) KrvP(Mrc). Ach, kad tu dienos šviesios nepamatytum! KrvP(Ut). Pamatysi kaip savo ausis PPr399. | refl. tr.: Džiaugias, kad gali savo taką pasimatýt Pgg. 2. tr., intr. Prk pažiūrėti: Dabar bent žmonių pamatys J.Jabl. Aš noriu pamatýt, kap gyvęs toliau žmonės Brt. Savę pasirodyti, kitą pamatyti BzF52. Aš esu toks bjaurus pamatýti PP49. Pamatýk, tik ežia ir bimbia – ir ežią numins belėkdama! Srv. ^ Obūlių nė pamatyti (visiškai) nebuvo Žlp. 3. intr. patirti: Kai pamatys vargo, tai bus žmogus Alk. Man teko pamatýt visko Btg. | prk.: Sausai bulbės buvo – pamatýs šlapumo, pasius pūti Krš. Saulę sviestas kap tik pamato, tai ir tirpsta Žal. ║ įsitikinti: Na, na, pamatysi, kaip įkiši uodegą su tais bieso raštais! Žem. Tada, pamatysit, tikrai sumažės pelių J.Jabl. Par penkias dienas pristatykit po stuomenį, ir aš pamatysiu jų rankas (įsitikinsiu jų darbštumu) Btg. 4. tr., intr. pajusti: Nepamatomas, nepajaučiamas SD174. Žiogas šokikas visą vasarą išgiedojo ir pats nepamatė, kaip žiema stojo Blv. ^ Nu, nu, pamatyste, iš kur kojos dygusios (nukentėsite) Šln. | refl.: Pabudęs pasimačiau bėsąs daržinėje rš. Tiktai pavakary sustojo, apsidairė ir pasimatė paklydęs J.Balč. Iš didelės baimės ir rūpesčių pasenęs pasimačiau Tat. Jie, nesulaukdami atnešant valgyt, … pasimatė, kad juos durnis vėl apgavo BM217. Jisai nė nepasimatė, nė nesusiprato, kokius žodžius išsitarė A.Baran. Nepasmačiaũ, kaip ažpykau Dbk. 5. refl. pasidaryti matomam, pasirodyti: Tolumoje pasimatė mergaitė rš. Toli toli vandens paviršiuje pasimatė juodymėlis rš. Jam pasimatė žilas, sulinkęs senelis LTR(Rz). Ir pasimatęs čielas katilas pinigų auksinių, sidabrinių Sln. 6. refl. impers. susidaryti įspūdžiui, nuomonei, pasirodyti, atrodyti: Anuokart man pasimãtė, kad jos diedas dar nesenas Trgn. Dabar Sauliui pasmatė keista, kam čia mokslams iš jo reikalaujama kokio „proto“, kurio jis neturi Vaižg. Gal ir nueisiu, kaip pasmatỹs Sdk. Žiūrėsiu, kaip man pasmatỹs – jeg kaip, tai neimsiu Skdt. Kaip vėliau pasmatys, taip ir padarysiu Ds. 7. refl. sueiti, susitikti: Šiandien jie sutarė pasimatyti J.Dov. Mudvi pasimãtėva gasè J. Kažina kumet pasimatysma, rasi nė varnas kaulą nebatneš S.Dauk. Grįžti gal sugrįšiu, matyt pasmatysiu TŽI139. 8. tr. pastebėti, atkreipti i ką dėmesį, neužmiršti, atsiminti, neišskirti: Dėkui, kad mane seną pamãtot (pasveikinate, pakalbinate)! Ėr. Durnių visų pirma pamatyk Ds. Su dienomis žinok, ponaiti, būsi pamatytas, – pusbalsiu pridėjo Baltaragis Žem. Mums laisvę duodamas, visus pamatė SGI50.

◊ akysè pasimatýti pasivaidenti: Vaidinuoklių nebuvo, nėra ir nebus: akỹs kad kada pasimãto Pn. Jam pasmãtė akysa strokas (šmėkla) Šr.

ligi pasimãtant J.Jabl sakoma atsisveikinant. pamatýsi mãtęs patirsi, sužinosi, įsitikinsi: Pamatysi matęs, kad te neišeis tarp jų gerai Trgn.

\ matyti; apmatyti; atmatyti; damatyti; įmatyti; išmatyti; numatyti; pamatyti; permatyti; pramatyti; primatyti; sumatyti; užmatyti